Rūtos Bilkštytės blogas

Gerbiamieji, jau galite gauti geriausios Lietuvoje mokesčių ekspertės patarimų kaip mokėti mažesnius mokesčius nei įmonės, įsikūrusios Gibraltare ar Kipre, ir be jokių valandiniu įkainių:) Visa tai ir kiti Jums aktualūs klausimai, į kuriuos neatsako buhalteriai, naujame projekte su “Žinių radiju”  - “Mokesčių rojus”.

Konsultacijos vyks kas antrą antradienį (07.27, 08.14 ir t.t.) Jums vykstant i darbą -  7h 35min, o mėgstantiems ilgiau pamiegoti - 11h 25min.

Pagyrimai bei pageidavimai laidu temoms - labai laukiami.

http://www.ziniur.lt/archyvas/2010/265/mokesciu-rojus

Rodyk draugams

Man atrodo, Lietuva ką tik gavo tokią šalies reklamą, kokios net geriausi rinkodaros ekspertai nesugalvotų (ar nesuorganizuotų). Tai – per rinkiminę kampaniją, vykstančią Didžiojoje Britanijoje, iškilęs klausimas dėl buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tony Blairo verslo planų Lietuvoje.

Kaip skelbia „The Daily Telegraph“, kelios Tony Blairo kompanijos (”Firerush Venture”) jau gavo leidimą veikti MOKESČIŲ ROJUOSE: GIBRALTARE IR LIETUVOJE.

Manau, visai nebloga žinia, kad „The Daily Telegraph” skelbia informaciją, jog Lietuvoje yra mažesni pelno mokesčiai nei Britanijoje ir Lietuva net prilyginama mokesčių rojumi vadinamam Gibraltarui, ar ne?

Žinoma, p. T. Blairas yra Didžiosios Britanijos rezidentas, ir taip, jo įmonės, registruotos Didžiojoje Britanijoje, moka Britanijos nustatytą 28 proc. pelno mokestį (Lietuvoje taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas).

Tačiau viskas legalu. Ir tai vadinama mokesčių planavimu.

Remiantis Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės dvišalės dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo sutarties 24 straipsnio nuostata – už Jungtinės Karalystės teritorijos ribų sumokėtas mokestis įskaitomas į Jungtinės Karalystės mokestį.

Šis Tony Blairo verslo organizavimo pavyzdys kartu primena, kad mokesčių planavimas gali būti puikia įmonės veiklos optimizavimo priemone.

Rodyk draugams

Finansų ministrė oficialiai pareiškia, kad stengiamasi apsaugoti mažesnes pajamas gaunančias visuomenės grupes: “Šimonytė užtikrino, kad sprendžiant jautrius klausimus bus stengiamasi apsaugoti mažiausias pajamas gaunančias visuomenės grupes. Tuo tarpu tie, kurie gauna didesnes pajamas, turėtų prisidėti daugiau…” http://www.delfi.lt/news/economy/business/isimonyte-metus-uzbaigsime-su-8-proc-biudzeto-deficitu.d?id=23977948

Bet ar tikrai taip ir yra?
Deja, ne.
Gaunantys didesnes pajamas – vis dėlto gali tikėtis didesnės biudžeto paramos.

Atrodo paradoksalu, bet tai tiesa. Ir ką tai liečia? Pavyzdžiui, studentus.
Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, nuolatiniai Lietuvos gyventojai iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį sumokėtas ribojamo dydžio sumas už studijas (jei jas baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija).

Pagal galiojančią GPM gražinimo tvarką ir skaičiavimo formules gaunasi, kad galimybė susigrąžinti GPM padaro mokesčio už studijas dydį nevienodą skirtingas pajamas gaunantiems studentams. Ji tiesiogiai priklauso nuo sumokėto GPM sumos: gauni didesnį atlyginimą - gali tikėtis didesnės kompensacijos.
Du vienodai besimokantys studentai, vienodai sumokėję už mokslus - gali tikėtis keliais šimtais litų besiskiriančios kompensacijos.

Pavyzdžiui, jei metinė studijų kaina yra 5892 Lt, tai 1000 Lt mėnesinį atlyginimą gaunantis studentas gali atgauti 256 Lt. Tuo tarpu 5000 Lt per mėnesį uždirbantis studentas gali atgauti 883 Lt. Tad po GPM grąžinimo gaunasi, kad studentams studijos atsiėjo skirtingas sumas.

Tokį GPM grąžinimą būtų galima laikyti šiek tiek logišku, jei už mokslą kompensacijos galėtų prašyti tik patys studentai. Bet už mokslus sumokėti gali ir jų tėvai ar globėjai.

Ar jau supratote ką reikia daryti?
Atidėkite į šalį savo ambicijas būti nepriklausomiems ir laisviems nuo tėvelių – išsiaiškinkite kas jūsų šeimoje daugiausia uždirba - ir paprašykite, kad sumokėtų už jūsų studijas!

Rodyk draugams

Tarptautinis mokesčių seminaras…kolegos iš įvairių pasaulio šalių…nagrinėjame tarptautinio apmokestinimo įvairius aspektus. Per pertraukas pasidaliname informacija kokios naujienos konkrečiose šalyse - kur mokesčiai padidėjo, kokia mokesčių administratoriaus pozicija…

Nustebino kolega iš Kazachstano. Pasirodo, ten kaip smulkaus verslo skatinimo instrumentas naudojamas Prezidento dekretu priimtas 1-1,5 metų moratoriumas bet kokiems įmonės tikrinimams… Tuomet smulkusis verslas vystosi perdaug nepaisydamas taisyklių - svarbiausia verslas… Bet toks moratoriumas baigiasi. Tada visi skuba ištaisyti klaidas (žinoma, konsultantams darbo padaugėja), nes tikrintojai tikrina ir praėjusį laikotarpį, bet verslas jau būna sustiprėjęs… Paklausiu kaip dažnai tokie moratoriumai skelbiami?  Sako: “Tai tik Prezidentas sprendžia“…

Gal anksčiau būčiau kritiškiau vertinusi tokią iniciatyvą, bet dabar manau - kad ir Lietuvoje būtų verta…

Rodyk draugams

FM paskelbė, kad Finansų ministrė Ingrida Šimonytė susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) techninės pagalbos misijos atstovais, kurių paprašyta pateikti ekspertinius pasiūlymus dėl efektyvesnio mokesčių administravimo.

Visada įdomi ekspertų nuomonė iš šalies - ypač tokių įtakingų ir kompetetingų… Didelė tikimybė, kad jų rekomendacijos bus priimamos ir vykdomos „laisvai savanoriškai”.  Kadangi mokesčiai ir jų administravimas aktualus visiems ( taip, ir tiems, kurie šiuo metu nemoka jokių mokesčių, bet gauna tik pašalpas - reikia, kad lėšos, numatytos pašalpoms, būtų surinktos). Man, kaip mokesčių konsultantei, įdomu pamėginti suprasti ir atspėti mokesčių administratorių veiksmus iš anksto.

Perskaičiau labai įdomų dokumentą - šią vasarą paruoštą TVF studiją apie mokesčių administravimą pasaulinės krizės metu (Collecting Taxes During an Economic Crisis: Challenges and Policy Options Prepared by John Brondolo) http://www.imf.org/external/pubs/ft/spn/2009/spn0917.pdf

Pagrindinė rekomendacijų nuostata - padėti išgyventi dar likusiam verslui… Ir šioje srityje, lyginant verslo sąlygas Lietuvoje, viskas yra gana neblogai… Pavyzdžiui, Fondas rekomenduoja, kad PVM gražinimo terminas turėtų būti trumpinamas nuo 60 dienų iki 30. Pas mus įmonėms, patekusioms į “žalią koridorių” PVM jau grąžinamas vos per 7 dienas.

Tikėtina, kad bus rekomenduojama paprastinti mokesčių atidėjimus veikiančioms įmonėms.

Mano nuomone, būtų visiškai teisinga, jei būtų priimta nuostolių perkėlimo atgal taisyklė  (tax loss carry back).  Daug įmonių deklaruos “virtualų” pelną už 2008 metu, nors šiemet jau patirtas toks pat nuostolis…

Tačiau yra ir kitokių naujienų - yra tikimybė, kad mokesčių administratorius imsis nepopuliarių priemonių mėginant suvaldyti „šešėlinę ekonomiką”…. kadangi ji yra kaip juoda katė tamsiame kambaryje, tai ją begaudant pasitvirtins taisyklė - kad visos katės tamsiame kambaryje - juodos…. Tad lauktinas didesnis dėmesys stambioms įmonėms, deklaruosiančioms nuostolius už 2008 metus, vykdančioms tarptautines transakcijas - ypatingai turinčioms sandorius su vadinamosiomis ofšorinėmis šalimis… Neabejotina, kad bus prisiminti visi mokesčių įstatymais jau formaliai galiojantys, bet realiai neveikiantys instrumentai (sandorių tarp susijusių asmenų perskaičiavimai, pasyvių pajamų deklaravimo ir apmokestinimo taisyklės ir  kt).

Bus įdomu….

Rodyk draugams

Sveiki!

Yra kelios temos kuriomis daugelis mėgsta pareikšti savo nuomonę  - tai oras ir mokesčiai.

Apie orą mielai padiskutuojame su naujais pažįstamais didelių ir mažų susibūrimų metu….čia sunku ką nors originaliau pasakyti… O diskusijos apie mokesčius mažai ką palieka nuošalyje - visi turi stipriai argumentuotas nuomones šiuo klausimu: visų pirma, mokesčiai visada ir visur yra dideli - na, gal tik ne ten toli, kur jūros šiltos ir žydras dangus.

Man, kaip mokesčių ekspertei, (drįstu taip save vadinti, nes šioje srityje dirbu nuo 1991 metų), visada labai įdomu išgirsti įvairius argumentus.

Ir visada kuo toliau, tuo aiškiau - mokesčiai gali būti arba paprasti, arba teisingi….

Paprasti- tai turintys labai aiškią apmokestinamąją bazę - nėra jokiu išlygų, visi moka vienodai. Kaip kažkada senai senai buvęs pagalvės mokestis: turi galvą - moki mokestį. Ir visai nesvarbu kokia ta tavo galva - jauna ar žila, protinga ar nelabai…

Jau tuomet buvos suprasta, kad trūksta teisingumo - taip ir prasidėjo išimčių ir mokestinių taisyklių era…

Šiek tiek įdomios informacijos apie  mokesčių istoriją galima rasti šiame puslapyje:

http://www.taxworld.org/History/history.pdf

Bet ypatingai patiko komentaras su pagalvės mokesčio apskaičiavimu šiam laikotarpiui Lietuvoje:

Pagalvės mokestis Lietuvoje

Panašus į pagalvės mokestį Lietuvoje yra pajamų mokestis.  Jo per 2006 m. buvo surinkta 4059 milijonų litų.

Lietuvoje 2006 m. gale gyveno 3,4 milijono žmonių. Iš jų vyresni kaip 18 metų sudarė 2,68 milijono. Darbingo amžiaus 1,588 milijono.

Darant prielaidą, kad pagalvės mokestis bus mokamas kas mėnesį visų vyresnių kaip 18 m. amžiaus žmonių, gautųsi:

(17.200.106.000 / 2.680.000)/12 =535 Lt

Darbingo amžiaus žmonių buvo 1,588 milijono. Tada pagalvės mokesčio kiekvienas turėtų mokėti:

(17.200.106.000 / 1.588.000)/12 =903 Lt

Dirbo 1,499 milijono, tada:

(17.200.106.000 / 1.499.000)/12 =956 Lt

2006 m. II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1519,7 Lt. Darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 1072,5 Lt, vadinasi, mokesčių sumokėta po 447,2 Lt. Tai yra todėl, kad didžiąją dalį mokesčių sumoka didesnes pajamas gaunantys asmenys. Minimumą gaunantys ir nemokantys pajamų mokesčio asmenys pagalvės mokesčiui turėtų atiduoti daugiau kaip pusę savo pajamų, tuo tarpu didesnes pajamas (virš 2200 Lt per mėnesį) gaunančių asmenų algos padidėtų jiems mažai juntamu dydžiu. Dėl to reikėtų padidinti mažiau kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį labiau kvalifikuotų darbuotojų sąskaitą, o tai paskatintų kvalifikuotų darbuotojų apatiją darbui.

Rodyk draugams